NT investicijos Vilniuje: kai arti centro - per brangu, o sėti pinigus laukuose nesinori

NT investicijos Vilniuje: kai arti centro – per brangu, o sėti pinigus laukuose – nesinori

Investicijos į NT savaime užprogramuoja ilgalaikę sėkmę. „Pirkdami būstą kaip investiciją žmonės tikisi, kad augs ir paties buto vertė, ir bus stabili grąža – pajamų srautas iš nuomos“, – sako Edvinas Malevskis, NT bendrovės REWO vadovas, pastebintis, kad augantis gyventojų skaičius Vilniuje sostinės NT rinkai nuolat kelia pasiūlos iššūkį. Tad prielaidų, kad kokybiško būsto kainos ilgainiui mažės, E. Malevskis nemato. Kita vertus, jis pripažįsta, kad dabar yra geras laikas nuolaidų ir išskirtinių projektų medžioklei.

Kaip Vilniuje auga butų vertė?

Lietuvos bankas pernai atliko apklausą, kuri parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų patraukliausia investicija laiko būstą. Pirmenybę investicijoms į NT teikia 62 proc. apklaustųjų – 5 procentiniais punktais daugiau lyginant su 2021 metais. Tai rodo, kad šios investicijos populiarumas auga. Kur kas rečiau kaip patraukliausią investiciją žmonės nurodė vertybinius popierius (10 proc. apklaustųjų), investicinius fondus (8 proc.) ir auksą, meno dirbinius (6 proc.).

Pasak E. Malevskio, toks gyventojų pasirinkimas yra logiškas ir paaiškinamas. Vertinant „Ober-haus“ pateiktus istorinius duomenis, Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad butų kainų pokytis per 20 metų Vilniuje yra 303 procentai. Per 10 metų butų kainos pakilo 112 procentų arba daugiau negu du kartus, o per paskutinius 5 metus kilo 71 procentu. 

2013 metais vieno kvadratinio metro kaina siekė 1208 Eur, 2018 metais pakilo iki 1501 Eur, o šiemet Vilniuje sudarytų sandorių tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto rinkose vidutinė buto kaina yra 2 565 Eur/kv.m.

Investuotojai besirinkdami turtą įsigijimui skaičiuoja ne tik turto vertės prieaugį, bet ir turto nuomos pajamas, kurios gyvenamajame segmente istoriškai siekia 5–10 proc. per metus. Tiek anksčiau, tiek ir dabar ekonominės ir vidutinės klasės, modernūs butų projektai su išvystyta infrastruktūra yra vieni didžiausių investuojančių į NT susidomėjimo objektų. Nors ekonominės aplinkybės lemia pirkėjų nuotaikų pasikeitimą, dabar yra geras metas derėtis dėl patrauklių sąlygų, ypač kai projektas dar statybų stadijoje. 

Sėkmės receptas – kitoks požiūris

Pašnekovas teigia, kad NT vystytojų verslas vadovaujasi tais pačiais investavimo kriterijais kaip ir fiziniai asmenys, siekiantys investuoti – ieško NT objektų, kurių vertę galėtų užauginti pasitelkę savo gebėjimus ir kompetencijas.

„Komandoje nuolat pulsuoja kūrybinės idėjos, kurios atveda prie netradicinių sprendimų. Vienas tokių – kitoks požiūris į vadinamuosius Vilniaus „miegamuosius“ mikrorajonus. Kaip galėtume juos praturtinti, pagyvinti, organiškai integruoti naują architektūrą ir išnaudoti puikiai išvystytą infrastruktūrą? Svarstant šiuos klausimus buvo sukurtas TALINO projektas Justiniškėse“, – atskleidžia bendrovės REWO vadovas.

Modernūs Šiaurės Europai būdingo architektūros stiliaus, vientisos urbanistikos A++ energinės klasės projektai dar niekada nebuvo statomi Justiniškėse. E. Malevskio nuomone, TALINO puikiai derėtų ne tik čia, bet būtų sklandžiai integruotas ir centrinėje Vilniaus dalyje – Šnipiškėse ar Naujamiestyje. Projekte akcentuojamas ritmas, pasikartojančios struktūros ir aiškus architektūrinis raštas, kas praturtins Justiniškių mikrorajoną modernios architektūros sprendimais ir pakels gyvenamosios aplinkos standartą.

E. Malevskio teigimu keliami aukšti kokybės standartai projektui, išskirtinė architektūra ir puiki socialinė infrastruktūra, tai veiksnių visuma, kuri investiciją daro patrauklia, o įsigyjamą turtą – likvidų.

Projektas pasiekė pusiaukelę

Justiniškėse, vystomas projektas statomas keturiais etapais. Planuojami butai, kurių plotas siekia nuo 25 iki 80 kv. m. Projekto statybos jau prasidėjo. Užbaigti pirmąjį etapą planuojama 2024 m. III ketvirtį.

Pirmasis projekto etapas jau parduotas, šiuo metu skelbiama apie antrojo etapo pardavimų startą. Pradedamos rezervacijos dviejuose TALINO daugiabučiuose, kurių statybos turėtų būti baigtos kitų metų pabaigoje. Antrame etape iš viso siūlomi 107 turtiniai vienetai, iš kurių 104 butai ir 3 komercinės patalpos. Suplanuota įrengti automobilių stovėjimo vietas požeminėse ir antžeminėse aikštelėse, taip pat – sandėliukus. Naujai įrengiamoje Talino gatvės atkarpoje bus įrengiama papildomų parkavimo vietų.

Atitinka tvarios miesto plėtros viziją

Sprendimas Justiniškėse statyti naujus daugiabučius atitinka tvarią miesto plėtrą, taip efektyviau išnaudojama jau esama infrastruktūra. Palyginti, kai daugiabučių namų kvartalų plėtra vyksta miesto pakraščiuose, visa reikalinga infrastruktūra turi „ateiti iš paskos“ – tokiais atvejais procesas užtrunka, eikvodamas gyventojų energiją, laiką ir kantrybę.

„Visa socialinė infrastruktūra yra čia pat, labai arti TALINO: maždaug pusės kilometro spinduliu veikia bent trys vaikų darželiai, kelios pradinės mokyklos ir gimnazijos, o už poros minučių kelio – didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės, neužtruks kelionė ir į prekybos centrą „Parkas Outlet“, – vardija E. Malevskis, – Be to, šalia suformuotame sklype esanti žalioji erdvė bus pertvarkyta į 3,6 ha viešąjį parką. Suplanuotas pėsčiųjų tiltas per Vilniaus Vakarinį aplinkkelį leis greitai pasiekti Buivydiškių tvenkinius“.

Susisiekimo sistemą Justiniškių gyventojai vertina kaip savo gyvenamosios vietos privalumą. Čia sklandžiai organizuojami viešojo transporto maršrutai. Justiniškių teritorijoje puikiai išplėtotos automobilių („Spark“, „Bolt Drive“, „CityBee“) ir paspirtukų dalijimosi paslaugos.

Mėgstantys visiškai ekologišką transportą TALINO gyventojai galės naudotis šalia namų numatytu nutiesti dviračių taku, kuris įsilies į greta Laisvės prospekto nusidriekusią dviračių trasą, jungiančią Justiniškių, Pašilaičių ir Viršuliškių mikrorajonus. Šiuo metu projektuojamas tarprajoninis dviračių takas ties Helsinkio g. viaduku ir Talino g. dalyje link Rygos g., jungtis su Buivydiškėmis. Papildomi, atskiri dviračių takai planuojami ir pagal Vilniaus miesto Darnaus Judrumo planą.

*Straipsnio šaltinis: žurnalas "Investuok" 2023 gruodis, Nr.12